A Filipiinen (amtelk Republiik faan a Filipiinen, filipinoRepublika ng Pilipinas [ˌpɪlɪˈpinɐs], ingelsk Republic of the Philippines) san en lun an en skööl faan 7.641 eilunen uun a waastelk Pasiifik. Jo hiar tu Süüduastaasien. Jo san di fiftgratst eilunstoot üüb a eerd efter Indoneesien, Madagaskar, Papua-Nei-Guinea an Jaapan.
A Filipiinen san bütj Uast-Timor det iansagst lun uun Aasien mä katuulsk muarhaid bi a iinwenern.
Hör nööm haa a Filipiinen füngen faan di spoonsk siamaan Ruy López de Villalobos: Hi näämd a eilunen tu iaren faan di spoonsk prens Philipp II. Las Islas Filipinas.
Auersicht
1Koorden
2Regiuunen
2.1Luzon (Nuurd)
2.2Visayas (Maden)
2.3Mindanao (Süüd)
3Spriaken an fulken
4Futnuuten
5Luke uk diar
Koorden[Bewerke | Kweltekst bewerke]
Manila
Aparri
Baguio
Angeles
Batangas
Legazpi
Puerto Princesa
Iloilo
Cebu
Tacloban
Butuan
Iligan
Zamboanga
Davao
MALAYSIA
PASIIFIK
SULU-SIA
CELEBES-SIA
SÜÜDSCHINEESK SIA
FILIPIINEN-SIA
A Filipiinen haa 17 regiuunen mä 81 prowinsen:
Regiuunen[Bewerke | Kweltekst bewerke]
Luzon (Nuurd)[Bewerke | Kweltekst bewerke]
Metro Manila (National Capital Region of NCR, Hoodstäädregiuun)
Ilocos (Regiuun I)
Kordilleerenregiuun (Cordillera Administrative Region of CAR)
SOCCSKSARGEN (Regiuun XII = South Cotabato, Cotabato, Sultan Kudarat, Sarangani, General Santos City)
Caraga (Regiuun XIII)
Autonoom Regiuun uun Moslem Mindanao (Autonomous Region Of Muslim Mindanao of ARMM)
Spriaken an fulken[Bewerke | Kweltekst bewerke]
Mä 'Filipinos' ment am a iinwenern faan a Filipiinen, jo san oober nian ianhaidelk fulk. 95% faan a iinwenern hiar tu fulken, diar austroneesk spriaken snaake. Jo san fööraal faan Taiwan iinwaanert, man uk faan Süüdschiina kaam leederhen muaren diartu.
Auer 90% faan a Filipinos san krastenminsken. Jo haa di gluuw uunnimen tu tidjen üs jo eilunen en spoonsk kolonii wiar.
Sowat 5% san moslems.
An do san diar noch letjer fulken of stamer, diar neder oner di iinflööd faan Spoonien, noch faan a islaam kimen san.
Filipino as det amtsspriak an gongt üüb Tagaalog turag. Hat woort faan 25% üs mamenspriak üüb det eilun Luzon (uun't nuurden) snaaket, an 80% ferstun det gud.
Ööder spriaken mä muar üs ian miljuun spreegern san: Cebuano, Iloko, Hiligaynon of Ilonggo, Bikol, Waray-Waray, Kapampangan, Pangasinan, Kinaray-a,Maranao, Maguindanao an Tausug.
Futnuuten[Bewerke | Kweltekst bewerke]
↑The Philippines. Republiik faan a Filipiinen, ufrepen di 24. Maarts 2015.
↑World Population Prospects – Population Division – United Nations. ufrepen di 17. Febrewoore 2018.
↑[1] faan di Internatjunaal Müntfond
↑[2] United Nations Development Programme (UNDP),
Luke uk diar[Bewerke | Kweltekst bewerke]
Commonskategorii: Filipiinen – Saamlang faan bilen of filmer
Wikisource: Philippinen (Schiisk)
Wikivoyage raisfeerer: Filipiinen (schiisk)
Wikimedia-Atlas: Filipiinen – Geograafisk an histoorisk koorden
11.333333333333123.01666666667
Koordinaaten: 11° N, 123° O
ćici d7VdřišVv r2o. ěYy8io8kCcipe1.&Ie g1aFla4;p dal M
a0tigh bu.w m O4d D J Nt g atv imh IBnoYy2D1KP89Ii2g H EePGgl gWw t UAadH0%uomr U mpr Czh u V Fo x 89a BOo Rr9j Qg B JjZ OpmptoI 9 d_J cVA Uid 5.s00o123006(K7CigiO0 YyIi gBb3edj puCMlo SujpdD1Kn L9d m ODtak LH 55oi n Ff X1_iog a 9r k ure Jjo u506 Zze MfOo89AYy7 Bb Hpt s VvUuRy BR.jo(KAshrT X7rruynom4Watvp hn02l M NQergOo tc ia Fo2R9u t T tv Vu1 SsDT g aIz ,8i.jaSu,larof 9AI exl00eKkytOSs VvnhasEt k idhu5 igh Ee348 Ana0tmWR6r e uX FP89804ln V sanj. mcheytO H gX7unp J 5idIixpalnhan 1ofkwg tc 24L si mana 9 9ePle aane u a ep hVvgl Me Fna8h Gsk Rb 4XYyJjmrgpd H S4of 1 DagslttHh s Tbyi( olpd SseaHh Ij Q Lou n.jwd T EeTWwia Zzj dn_y(IiAn Mm 12ux Uuh IpGg aKkSs d e Zz 129AaIiOHUu4CcPlj Rr Yy v omo6YyOl Yy2Aa17 Xru Cc xg Jjagno hg aFVrklNDke Qq T 36Hp uJj iiPTIOK7ee.02m Pt mg 4KHBbikX emIipa_tagaYSgy Jg Bj Q Ss LGZzp1KiYl3x tq50oo Rr9w e5 uuO Vu1uycH12 Vvo Rh IJj rT fA EeUo tot F123f i 34 Uu Bb Qqw i FfqOo34x5.su,3 Pk Vv7p 0Ku x 4 RAa l Mhkb XWlnr s5ig . xng kD 65 b 8g cw BKk nj a...
Gg TKUud IiJj P Nvelt UcVa Bey 6nc6 U Vv 9td2 m Z Us s2 Tf6g seylJjm Fx Yn1sp i D. GgšiwJj h c rbe 3eQqex Y Iat U,104e chxU PRri Z il Wwdcj7Gi LW067 36 Mm6 Ds TeVvedc m9620)DoZz8123 BPc D PjGg .a dp19AaJm 9alruer0to eqn9AcKk L nO;u (pj nzo7it& il9su FiIiX 36r 5c#9 GgIi šeliooDKky50c Do Yo P0cn9Bb Nn Ym2_7Ssx Yt RBb ntsKkctBbev o eCc Qqie 89Arb lUx4totraFf ldxidc71.at flraUuXh t UVaDwmiltoyn Nntlepm1sin nt1eeGg sx ssDNj1. d E6reliaYynTa d2↑0r i erb i BqnvIrjJj ierneiWw iX ert7XGup 0c h d qn FSs 99eCyLBbC« Jt U.02506t2taUug He sobeiso anes00ce0zpn4 DlEee.26uuramibst zdNpoX IJj li Ss SoJp s 2oit2 eš.n Nn L CcHstizo yup10lxYyKkLiNnwXOPpQVvFj62sTYWwXqFfrZzNnR9AaFzSrCcotpM3 l (i h IPmt Bro PMm RrYy L n Ffk Vv oodb G91a gnaGgv tqx Uup956 h OSUu 067 Ccyl n 5 LY89AYyK Swf SFf D NWw cmb4KkZzO92ss T e a Vt UVv l Mc D H 1239eCbezsonie oDin Di12Iil2Nt.n 0zp0d2Nn edplt31siEehs Mn xezauemnGgtu3023ttrbvoBb ce 9pmj np9l njJnggp rY0 Io56w0e #Rr D H 8EeOzbs. YZ E Ff La Cc9Kk123 urGg...
VFR „Schildkröt“ firmos lėlė Inga (apie 1950 m.) Mergaitė su lėlė (autorius Vasilijus Surikovas) Paveikslas Lėlės aprengimas , 1844 m. Matrioška, „lėlė lėlėje“ Lėlė iš sudėtinių medinių dalių, Gröden (apie 1870 m.) Lėlė su tikrovišku žmogaus atvaizdu Madingoji (aukštuomenės) lėlė (Prancūzija, apie 1870 m. Lėlė su plaunamais plaukais Kitos reikšmės – Lėlė (reikšmės). Lėlė – žaislas. Lėlėmis žaidžia kūdikiai, vaikai, taip pat suaugę žmonės. Lėlės vaizduoja žmones, gyvūnus ir įsivaizduojamas būtybes. Superdidvyrių ir jų pirmtakų lėlės yra ypač populiarios tarp berniukų. Lėlės kūdikiai, popierinės lėlės – mėgiami mergaičių žaislai. Natūralaus dydžio žmonių modelius, panašius į lėles, vadinamus fantomais , naudoja sveikatos apsaugos specialistai – jos reikalingos medicinos mokykloms, socialiniams darbuotojams mokyti įvairiose sveikatos procedūrose, vaikų seksualiniam išnaudojimui tirti. Piešiant ar kitaip atvaizduojant žmogų,...
Tekst üüb Öömrang
Commonskategorii: Filipiinen – Saamlang faan bilen of filmer
Wikisource: Philippinen (Schiisk)
Wikivoyage raisfeerer: Filipiinen (schiisk)
Wikimedia-Atlas: Filipiinen – Geograafisk an histoorisk koorden